Vafliai su saulėgrąžų sviestu

Kas sakė, kad veganiški vafliai yra neįmanoma misija? Mes irgi ilgai taip galvojom, kol supratom, kad bėda ne mumyse, o mūsų vaflinėj… Pasirodo, veganiški vafliai dar ir kaip įmanomi. Įmanomi net ir be glitimo. Net ir be cukraus! Jie tokie aromatingi, tokie… chalviški, tokie traškūs, tokie… Ai, patys paragausit ir pamatysit. Svarbu tik pasidaryti gerą tešlą, kepti gerai įkaitintoj ir aliejumi pateptoj (dėl visa ko) vaflinėj, per anksti neatidaryti ir leisti vafliams pravėsti ant grotelių. :3

Reikės:

• 3 st. avižinių dribsnių (tų paprastų, ne greitai paruošiamų),
• 2,5 st. vandens/pieno (pvz., 2 st. vandens ir 0,5 st. pieno – aišku, augalinio),
• 5-8 datulių – priklausomai nuo pageidaujamo saldumo,
• 1 vidutinio banano,
• 1 v. š. maltų linų sėmenų (nebūtina, bet rekomenduotina),
• 2 v. š. saulėgrąžų sviesto sviestuoto,
• vanilinio cukraus,
• 1 a. š. kepimo miltelių.

Ką daryti:

Visus ingredientus sudėti į kokteilinę ir plakti tol, kol gausite vientisą tešlą.

Patepti vaflinę aliejumi ir įkaitinti.

Pilti tešlą į vaflinę ir šaukštu tolygiai paskleisti, kad ji beveik pasiektų visus kraštelius.

Uždaryti, kepti. Kiek kepti, priklauso nuo labai daug ko, tad šioje vietoje turėsite atrasti savo kepimo laiką… Mes dažniausiai kepam ~7 minutes, bet vis tiek tenka orientuotis pagal kvapą ir dar bala žino, ką. Kai jau turit nuojautą, kad vaflis turėtų būti iškepęs, atsargiai pabandykit atidaryti vaflinę. Ji turi lengvai atsidaryti. Jei tešla dar limpa – atsiprašykit vaflio už savo nekantrumą ir kepkit dar.

Išėmus vaflį, padėti jį pravėsti ant grotelių. Tuomet jis ilgiau išliks traškus!

Skanu tiek šilti, tiek šalti.

P. S. Jei norite traškesnių vaflių, leiskit tešlai keliolika minučių patirštėti ir tik tada krėskite ją į vaflinę bei tolygiai paskleiskit. Kuo tirštesnė tešla – tuo traškesni vafliai!

Svečio įrašas: Avižiniai-riešutiniai sausainukai

Kas gali būt skaniau nei mamos kepti sausainiai? 

Mamos kepti sausainiai su mūsų riešutų sviestu sviestuotu! Vos spėjom juos nufotografuot, nes akimirksniu burnoj ištirpo. Ta proga pristatom naują mūsų blog'o rubrikėlę – „svečio įrašas“, kurioje dalinsimės receptais žmonių (nebūtinai veganų!), norinčių papasakoti, kaip pagaminti kokį nors gardų veganišką patiekalą. 

Šiandien perduodam žodį Mildos mamytei Daivai Beržanskienei.

Nesu veganė, bet mėgstu eksperimentuoti, Sumaniau iškepti veganiškus sausainukus. Tai jau ne pirmieji mano veganiški sausainiai, bet šie gavosi man ypatingai skanūs. Taigi, nebūtina į kepinius pridėti kiaušinių, gyvulinių riebalų, kad pirštus apsilaižytume...

Avižiniai-riešutiniai sausainukai:

• 120 g avižų miltų;
• 120 g „Sviesto sviestuoto“ klasikinio sviesto (žemės riešutų);
• 70 g aliejaus;
• 150 g cukraus;
• 50 g kepto ir sutrinto moliūgo (naudojau šaldytą);
• 50 g kokoso drožlių;
• 70 g perskeltų į kelias dalis migdolų.

Ką daryti?

Cukrų sumaišykite su moliūgu, sudėkite Klasikinį (žemės riešutų) sviestą, supillkite aliejų ir viską išplakite mikseriu. Į šią masę sudėkite kokoso drožles ir avižų miltus. Įmaišykite migdolus. Masė turi būti tiršta. Darykite rutuliukus, juos šiek tiek suplokite, kad sausainiai būtų plonesni. Į skardą patieskite sviestinį popierių. Kepkite įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje trumpai, kol stipriai pagels, apie 15 min. Skanių sausainukų.

Paprasčiausias tahini padažas

Mmm, tahini. Tas riešutinis aromatas ir sezamiškas karstelėjimas. Ko tik su juo žmonės neprigamina. Net nežinom, kada visus nusižiūrėtus receptus spėsim išbandyt. Bet labiausiai mus tahini masina dėl savo maistingumo. Šitiek mineralų ir vitaminų į tą mažą sezamo sėklytę telpa, ohoho! Tiems, kurie dar nepažįstami su tahiniu, rekomenduojam išbandyti patį paprasčiausią tahini padažą, kuris puikiai tiks tiek kaip salotų užpilas, tiek kaip padažas prie daržovių, kepsnelių (aišku, veganiškų...), falafelių, turbūt net ir prie žemaitiškų blynų tiktų. :D 

Padažui reikės:

• 2 v. š. tahini,
• pusės citrinos sulčių,
• vandens – pagal tirštumo poreikį ir toleranciją kartumui,
• druskos – pagal skonį, bet bent mažo žiupsnelio reikėtų, kad būtų švelnesnis, subtilesnis padažo skonis.

Į salotas mes dėjom:

• aisbergo salotas,
• saliero stiebą,
• morką (Dovilė sako, kad labai tinka),
• agurką,
• papriką (Milda sako, kad labai tinka),
• špinatus,
• butų tikęs ir pomidoras arba avokadas, žalumynai visokiausi.

Žodžiu, ką turit – tą dedat.

Ką daryti:

Viską išmaišyti, po truputį vis pilant vandenį į masę tol, kol gausit norimos konsistencijos padažą. Turėkit omenyje, kad padažas stovėdamas šiek tiek patirštės, tad įpilkit kiek daugiau vandens negu norėtųsi.

Viskas! Paprasčiau nebūna. Jei norisi ko nors įdomesnio – čia jau fantazijos reikalas. Česnakas? Pirmyn! Garstyčios? Kodėl ne? Karis, šiek tiek čili? Puiki mintis.

Tinginių suši arba "sušių" mišrainė.

- Tai ką šiandien pietums? - uždaviau amžiną egzistencinį klausimą.

- Gaaal sušių? Turim ryžių, turim morkų, turim agurkų, papriką... Kaip ir viskas, ko reikia. 

- Nu, gerai, jei tu netingi...

- Taigi sušiai. Aišku, kad netingiu!

- Bet neturim ryžių acto.

- Dzin, gal tiks obuolių actas! Sušiai, einu daryt sušių!

Taip labai mes sušių norėjom. Verda Milda ryžius, ruošia įdarą sušiams, aš prie gretimo stalo gaminu salotas (laukit recepto)... Prisistato didysis mūsų katinas Alberas, toks pusiau sveikuolis, nes mėgsta visokias žoles. Trinas aplink kojas, labai aisbergo nori. 

- Oi, tu nori lapo? Nori lapo? Tuoj aš tau...

- NORI LAPO! Mes neturim „nori“ lapo!!! - Milda laksto ratais po virtuvę, rankoj laikydama pusę morkos.

Šitaip atsirado tinginių sušiai. Bet šiuo atveju jie buvo tinginių ne dėl to, kad sušius gamint būtume tingėję, o dėl to, kad tingėjom eit į parduotuvę nori lapų pirkti. :D 

Reikės:

• Virtų apvaliųjų ryžių,
• Ryžių acto (na, jei neturit, tiks ir obuolių actas :D ),
• Cukraus, druskos,
• Paprikos,
• Agurko,
• Morkos,
• Jei turit - avokado,
• Citrinos,
• Sojos padažo,
• Džiovintos jūržolės arba susmulkintų nori lapų.

Turbūt jau įtariat, ką daryti:

1. Išvirti ryžius taip, kaip virtumėt juos sušiams.
2. Į karštus ryžius įmaišyti su cukrumi ir druska sumaišytą actą. 250 g sausų ryžių naudojome 2 v. š. acto ir po 1/3 a. š. cukraus ir druskos. Palikti, kad atvėstų.
3. Kol vėsta ryžiai, tegul labai plonai supjaustytos morkos (tam tinka paprasčiausias daržovių skustukas) pasimarinuoja. Reikia išspausti ant jų ~pusės citrinos sultis (tiek naudojom vienai vidutiniškai morkai), įberti šiek tiek druskos ir rankomis truputį "paminkyti". Palikti, kad šiek tiek suminkštėtų.
4. Jūržoles/susmulkintą nori kelias minutes pamirkyti šaltame vandenyje.
5. Supjaustyti agurką, papriką ir avokadą kubeliais.
6. Viską sumaišyti, paragauti ir jei atrodo, kad reikia, įmaišyti šiek tiek sojos padažo.

Va jums ir tinginių suši.

Bolivinės balandos (kynvos) mišrainė su paprikomis ir kaparėliais

Bolivinę balandą, dar žinomą kaip kynvą, senokai norėjom išbandyti, tik kad kažkaip ranka nekildavo pirkti kruopas už tokią kainą. :D Bet kaip byloja lietuvių liaudies išmintis, dovanotam arkliui į dantis nežiūri, tad kai Milda gavo dovanų maišelį kynvos, puolėm ieškoti praignoruotų receptų internetuose, ką su ja galima įdomaus ir skanaus nuveikti. Pirmiausia sugalvojom padaryti... picos padą! Kai užmerkėm kruopas, pasigailėjom, nes kvepėjo ne per skaniausiai - kaip kokios pusžalės soros, bet visgi įgyvendinom iki galo receptą ir abi sutarėm, kad tikrai skanu. Labai norėjom nufotografuoti visą gamybos procesą, bet gyvenimas taip susiklostė, kad teks kartoti kada nors dar kartą ir tada jau tikrai pasidalinti receptu su jumis.

Na, o po to sekė šita mišrainė. Pirmieji įspūdžiai buvo Mildos keiksmai, kaip galima pardavinėti maistą su akmenimis. Po to po virtuvę pasklido paprasčiausios miežinės košės kvapas. Bet Milda šaunuolė - nepasidavė, padarė visokių ten magiškų triukų ir iš kynvos dingo ne tik miežinės košės kvapas, bet ir gavosi puiki mišrainė su purutėle, lengvutėle, maloniai gomuriu nuslystančia kynva - jos receptu su jumis šiandien ir dalinamės.

Reikės:

• 1 stiklinės bolivinės balandos sėklų (kynva, quinoa),
• 2 stiklinės vandens,
• 1 didelės paprikos,
• 1-1,5 stiklinės išvirtų pupelių (arba skardinės konservuotų),
• 3 šaukštai kaparėlių,
• prieskonių: paprikos, česnakų, čili miltelių.

Padažui:

• 3-4 šaukštų alyvuogių aliejaus,
• 0,5 laimo arba citrinos sulčių,
• 0,5 a. š. cukraus,
• 0,3 a. š. druskos,
• 0,5 a. š. saldžiosios paprikos miltelių,
• žiupsnelio čili paprikos miltelių.

Ką daryti:

1. Išvirti kynvą pagal nurodymus ant pakuotės (1 daliai kruopų 2 dalys vandens).
2. Papriką supjaustyti šiaudeliais. Pakepti ant aliejaus, kol suminkštės, tada suberti, kad kartu trumpai pakeptų virtos/konservuotos pupelės. Įmaišyti prieskonius.
3. Sumaišyti padažo ingredientus ir įmaišyti jį į sausus dalykus. 
4. Įmaišyti susmulkintus kaparėlius.

Skanu valgyti tiek šiltą, tiek šaltą.

Pačios skaniausios alyvuogės

Alyvuogės yra toks dalykas, kurį dažniausiai arba labai mėgsti, arba labai nemėgsti. Bet net ir šitoj taisyklėj būna išimčių. Tuo įsitikinom pačios, kai žmogus, anksčiau visiškai nemėgęs alyvuogių, pradėjo jas mėgti po to, kai paragavo jų paruoštų štai taip. (Jau tuoj tuoj papasakosim, kaip, bet dar norim šiek tiek pratęsti įžangą.) Tokios alyvuogės puikiai tiks tiek greitam užkandžiui, tiek kokiam nors šventiniam ar nelabai šventiniam stalui. Paruošti užtruksite kokias dvi minutes, o žmonės išvalgys jas ir dar pagardintą aliejų išdažys per minutę.

Reikės:

• 1 skardinės alyvuogių - tinka tiek žaliosios, tiek juodosios, o gal ir abiejų rūšių, jei norisi margesnio vaizdo,
• 1 skiltelės česnako,
• 2 v. š. kokio nors aliejaus (pvz., rafinuoto arba nerafinuoto rapsų, alyvuogių),
• 1 v. š. balzaminio acto arba ~pusės citrinos sulčių,
• žiupsnio juodųjų pipirų,
• 1-2 a. š.  itališkų žolelių (čiobrelių, bazilikų, rozmarinų) - jei turit, labai tinka ir šviežios!
• 0,5 a. š. cukraus.

Ką daryti:

1. Viską, išskyrus alyvuoges, gerai išmaišyti dubenėlyje (kol cukrus ištirps). 
2. Įspausti česnaką.
3. Suberti alyvuoges ir išmaišyti.

Galima valgyti iš karto, bet skaniau bus, jei leisit pastovėti bent 10 minučių, kad skoniai įsigertų. Gardu su itališka duona, juoda duona, trapučiais.

Avižiniai datulių ir riešutų sviesto batonėliai

Nusprendusiems maitintis sveikiau (arba veganiškiau!), įvairūs pirktiniai užkandžiai turbūt kelia daugiausia pagundų dėl: a) įpratimo; b) kainos; c) skanumo. Bet, žinokit, tik iš pradžių atrodo, jog tam, kad skaniai ir sveikai maitintumeis, reikia daug laiko (ar, tuo labiau, pinigų). Daug daugiau laiko užtrunki kitiems pasakodamas, ką tu valgai. :D Kodėl, pavyzdžiui, užkandžiavimui nepasigaminus tokių batonėlių, kurie šaldiklyje ramiai sau lauks, kol išalksit? Šie batonėliai yra drėgni, sotūs, natūraliai saldūs ir maistingi, o juos pagaminti labai paprasta.

Reikės:

• ~200 g datulių (be kauliukų). Mes naudojame Juicy Dates iš „Rimi“: jos yra nemirkytos jokiam saldžiam sirupe ir laaaaaabai sultingos, niam! Bet jei norite pigesnio užkandžio ar tiesiog niekur pakeliui nepasitaikė „Rimi“ – galit bandyti ir su paprastomis sveriamomis, bet jas reikėtų prieš naudojant šiek tiek pamirkyti šiltame vandenyje, o tuomet gerai nusunkti.
• ~120 g Sviesto sviestuoto ar kokio kito riešutų/sėklų sviesto. Kokį turit – toks tiks, bet labiausiai rekomenduojam ką nors iš žemės riešutų!
• ~60 g avižinių dribsnių (paprastų, o ne tų greitai paruošiamų).
• saujos riešutų ar kitokių dalykų paskaninimui – nebūtina, bet kartais smagu, kai yra, ką patriaukšti. Labai tinka kukurūzų dribsniai (cornflakes), tik žiūrėkit, kad būtų veganiški!

Svoriai yra orientaciniai. Jei norisi saldesnių batonėlių – dėkit daugiau datulių arba mažiau avižų, jei norisi drėgnesnių, bet ne saldesnių – dėkit daugiau sviesto. Kietumą reguliuokit avižomis, bet nepersistenkit, nes svarbu, kad masė suliptų. Na, žodžiu, principą supratot.

Ką daryti:

1. Sausoje keptuvėje vis maišydami paskrudinkit avižinius dribsnius – virtuvėje pasklis malonus kvapas (kokias tris-penkias minutes). Jei norit, galit skrudinti ne sausoje keptuvėje, o, pavyzdžiui, su puse šaukšto kokosų aliejaus – bus dar kvapniau.

2. Dėkite datules į maisto smulkintuvą ir smulkinkit tol, kol gausit daugmaž vientisą masę. Nesistenkit sumalti iki visiškos košelės – tegul lieka šiek tiek gabalėlių ir nevientisumo.

3. Krėskite riešutų sviestą į masę, trumpai pamaišykite. Irgi nereikia persistengti.

4. Į masę suberkit avižas ir smulkinkit tol, kol gausis vientisa „tešla“ su avižų gabalėliais. Jeigu norisi stambesnių avižų, tiesiog įmaišykite jas šaukštu. Pradžiai galit suberti pusę kiekio, o tada – vis papildykit, kol gausit norimos konsistencijos masę.

5. Jei norit, įmaišykit saują grubiai pakapotų riešutų. Arba šiaip kokių norit priedų – pvz., pūstų ryžių arba cornflakes’ų.

6. Sukrėskit gautą masę į kokį nors indą lygiu dugnu ir drėgnais pirštais išlyginkit paviršių. Dėkit į šaldiklį bent kelioms valandoms, tuomet supjaustykit į norimo dydžio gabalėlius.

Galit laikyti arba sandariai šaldyklyje (iki kelių mėn.), arba šaldytuve (kelias savaites). Bet tiek ilgai tikrai neužtruksit suvalgyti. :3

Beje, jeigu labiau mėgstat „kąsnelius“ – iš tos pačios masės rankomis volioti rutuliukus – gaminant terlionės daugiau, užtat paskui valgyti kelionėje patogiau. : )